- stulpuotas
- stulpúotas, -a adj. (1) Rtr, NdŽ; L112, L
1. BŽ543 padarytas iš stulpų, su stulpais, stulpeliais: Turėklai (stulpúoti) BŽ14.
2. megztas stulpeliais: Seniau par veselę bobos stulpúotas vilnones pančekas audavos Krš. Kaip čiurniai yra stulpúoti, taip visos pančekos buvo stulpúotos DūnŽ.
3. NdŽ, Trk sudarytas iš ruožų: Kas do debesys – net stulpúoti! Rk.
4. R, R162, MŽ214, N, K, Rtr, BŽ32,501,514, NdŽ klostytas: Stulpúotas kraštas KI417. Pirklys stulpuotais batais rš. Ir jos (sermėgos) skylę [padarė] aukštai viduje bei burtiką apsukui anos skylės stulpuotą (paraštėje surauktos), idant neperplyštų BB2Moz39,23. ^ Apvalainas kaip trečiokas, stulpuotas kaip sijonas (skylė) LTR(Mrj).
stulpúotai adv. K.5. R, MŽ, N, KII212, FrnW su šviesos stulpais.
Dictionary of the Lithuanian Language.